Sofos ir tinginystės keliai…

sofosSofos – kartais, galima sakyti, tapusios tinginystės simboliu ir toks apibūdinimas sofai yra tikras komplimentas. Komplimentas dėl to, kad tai rodo, jog sofa yra patogi. Net ir tikrų tikriausias tinginys savo tinginiavimui ieškos komfortą teikiančios vietelės. Sofos – tai baldai, kurie tinginukams leidžia ir išsimiegoti, ir filmą priešais televizorių pasižiūrėti, ir paskaityti knygą, ir pažaisti mobiliuoju, ir kokiu nors hobiu užsiimti, kad tik nereikėtų tvarkytis namų ar kitų darbų dirbti. Sofos apibūdinimas – tinginio gultas – yra kažkuo mielas ir neigiamų minčių nekelia, nors tinginiavimas yr yra neigiamas dalykas. Taip tikriausiai yra dėl to, kad kai kurie tinginiauja ne visą parą, o tik mažą dienos dalį gali pasidžiaugti tuo patinginiavimu, kai mintis nuo darbų galima nukreipti prie džiaugsmų. Žmogus turi vengti prastos nuotaikos tiek, kiek tai įmanoma ir jei sofos tam pasitarnauja, tai kas čia blogo? Kai žmogus nepamiršta aktyvaus gyvenimo, kai darbe pareigos reikalauja fizinių jėgų, manome, žmogus namie nusipelno valandėlės kitos patinginiavimui. Sofos gali būti pačios geriausios draugės, nes nieko neklausinės, neprašys šypsotis, leis tiesiog pabūti ramiai, atsigauti. Sofos ir laisvalaikio suderinimas juk nereiškia, kad po darbo žmogus visą likusią dieną praleidžia tarp keturių sienų. Nepamirštama ir po parduotuves palakstyt, dviratį paminti ar į aerobikos salę nueiti. Judėti yra gera ir naudinga, bet, kaip jau minėjome, jei darbe dirbamas sunkus fizinis darbas, reikia tai tinkamai įvertinti ir neleisti kūnui persidirbti. Nuolatinis nuovargis organizmą nualina ir čia nepadėdės nei gojos uogos, nei chia sėklos ar kiti gamtos stebuklai. Paprasčiausiai, kai žmogus pavargęs, tai didžiausias stebuklas jam atrodys valanda netrukdomo, kieto miego ant sofos. Jei jau nuspręsta patinginiauti, tai kodėl ne ant sofos? Būna, kad grįžę galvojame, jog paiilsėsime žiūrėdami kokį nors įdomų filmą ant sofos atsisėdę. Po to netyčiomis pagalvojame, kad reikia atsigulti, nes taip neva bus patogiau. Vėliau prabundame ir matome, kad mūsų įdomusis filmas jau seniai pasibaigęs. Pažįstamas scenarijus? Esame tikri, kad daugeliui yra tekę tai patirti. Tai rodo, kad sofos kuo puikiausiai tinka geram miegui. Netiesa, kad dėl to, jog sofos siauresnės už lovas, žmogus miegodamas iškris ar nusiridens ant žemės. Sakytume, kad tai daugiau mitas ar stereotipas, o ne realybė. Juokaudami žmonės sako: „iškristi iš lovos reikia talento“. Tas pats tinka ir sofoms. O jei kas ir nusirideno ant kilimo, puikiai tinka kitas pasakymas: „žemiau žemės nenukrisi“. Norima pasakyti, kad žmogus neužsigaus, nes sofos tikrai nėra aukštos. Tokiu atveju, gyventojas tiesiog papildys savo gyvenimą dar viena smagia istorija, kuri dovanos juoko dozę jos klausytojams… Juoktis yra gerai, daug geriau nei verkti. O sofos taip moka prisitaikyti prie žmogaus emocijų, kad žmogus galės tiek krizenti su draugais pokalbių metu, tiek sofos pagalvėlės galės sugerti ašaras (ir džiaugsmo, ir skausmo). Žmonės yra emocingi ir paverkti iš liūdesio ne visada blogai. Kai žmogus išliea susikaupusias emocijas, tad jis vėl jaučiasi laisvas ir atsigavęs. Tik tuo negalima piktnaudžiauti, specialiai apsiverkti ir galvoti, kad taip dings stresas, tai būtų mažų mažiausiai kvaila, o dažnas verkimas ir depresiją gali prišaukti. Tada jau ir sofos neatlaikys prastos žmogaus nuotaikos, kuri būna per sunki net tam žmogui, kuriam priklauso sofa. Venkime lidesio, pavasarinių depresijų, o sofos lai nebūna mūsų draugės, lai draugais žmogui būna žmonės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *